82-oji IFLA generalinė konferencija: įspūdžiai ir patirtys

Rugpjūčio 13–19 dienomis Kolambuse, Ohajo valstijoje (JAV), įvyko 82-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja, kurios tema „Ryšiai. Bendradarbiavimas. Bendruomenė“ (angl. Connections. Collaboration. Community). 

Lietuvos bibliotekininkų draugijai (LBD) konferencijoje atstovavo pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir vicepirmininkė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė, kurios drauge su 19 bibliotekų atstovų sudarė gausią Lietuvos delegaciją. LBD atstovių dalyvavimą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.

IFLA Generalinis sekretorius G. Leitneris pabrėžė, kad IFLA turi stiprinti ryšį su nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis bibliotekomis, ir kad ši konferencija yra istorinė, nes būtent čia, Kolambuse, šis procesas prasideda. Jo manymu, „IFLA turi būti ne tokia centralizuota, labiau dirbti regionams, stiprindama jų veiklą ir įtraukdama kuo daugiau žmonių“. Todėl artimiausiu metu planuojami net šeši regioniniai susitikimai su nacionalinių asociacijų lyderiais, kuriuose vyks diskusijos, o apibendrinus rezultatus bus parengtas naujas dokumentas – pasaulinė bibliotekų vizija (angl. Global Vision), kurią įgyvendinti galės tik stiprus, susitelkęs, bendradarbiaujantis bibliotekų tinklas. Konferencijoje buvo svarstyta galimybė sukurti pasaulinį visų tipų bibliotekų žemėlapį (angl. World Library MAP), kuriame būtų surinkta ir pateikta naudinga informacija, atskleidžianti bibliotekų, kaip bendruomenės edukatorių technologijų naudojimo ir informacijos paieškos srityse, svarbą. Žemėlapis būtų naudojamas kaip efektyvi bibliotekų atstovavimo priemonė, leidžianti daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams dėl lėšų skyrimo ir bibliotekų įtraukimo į svarbius ekonominius procesus.

IFLA Generalinis sekretorius G. Leitneris pabrėžė, kad IFLA turi stiprinti ryšį su nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis bibliotekomis, ir kad ši konferencija yra istorinė, nes būtent čia, Kolambuse, šis procesas prasideda. Jo manymu, „IFLA turi būti ne tokia centralizuota, labiau dirbti regionams, stiprindama jų veiklą ir įtraukdama kuo daugiau žmonių“. Todėl artimiausiu metu planuojami net šeši regioniniai susitikimai su nacionalinių asociacijų lyderiais, kuriuose vyks diskusijos, o apibendrinus rezultatus bus parengtas naujas dokumentas – pasaulinė bibliotekų vizija (angl. Global Vision), kurią įgyvendinti galės tik stiprus, susitelkęs, bendradarbiaujantis bibliotekų tinklas. Konferencijoje buvo svarstyta galimybė sukurti pasaulinį visų tipų bibliotekų žemėlapį (angl. World Library MAP), kuriame būtų surinkta ir pateikta naudinga informacija, atskleidžianti bibliotekų, kaip bendruomenės edukatorių technologijų naudojimo ir informacijos paieškos srityse, svarbą. Žemėlapis būtų naudojamas kaip efektyvi bibliotekų atstovavimo priemonė, leidžianti daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams dėl lėšų skyrimo ir bibliotekų įtraukimo į svarbius ekonominius procesus.

82-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja buvo išskirtinė dėl pristatytų dokumentų, kurie svarbūs visai bibliotekų bendruomenei. IFLA prezidentės Donnos Scheeder sesijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas IFLA pranešimui apie tendencijas. 2013 m. IFLA paskelbė pranešimą apie tendencijas (angl. IFLA Trend Report), kuriame buvo apibrėžtos penkios svarbiausios kryptys, formuojančios pasaulio informacinę aplinką. Po to šis dokumentas buvo apsvarstytas visuose žemynuose, išverstas į 14 pasaulio kalbų (taip pat ir lietuvių – skelbiama LBD svetainėje. 82-ojoje IFLA generalinėje konferencijoje paskelbtas atnaujintas pranešimas apie tendencijas (angl. IFLA Trend Report 2016 Update).

Kitame IFLA konferencijoje pristatytame dokumente Tęstinio profesinio mokymo gairės: principai ir geroji praktika (angl. IFLA Guidelines for Continuing Professional Development: Principles and Best Practices) pažymima, kad „bibliotekų veiklos ir informacijos paslaugų kokybė ir veiksmingumas priklauso nuo personalo kompetencijos. Nuolat kintantys visuomenės poreikiai, tobulėjančios technologijos ir profesinių žinių gausėjimas skatina bibliotekininkus ir kitus informacijos specialistus plėsti turimas žinias, nuolat atnaujinti įgūdžius“.

Konferencijos metu paskelbti ir EIFL (Electronic Information for Libraries) įsteigto „Viešųjų bibliotekų inovacijų“ apdovanojimo konkurso nugalėtojai. Tarp keturių bibliotekų iš Afrikos, Europos ir Karibų regiono už sėkmingai įgyvendintą jaunimui skirtą projektą „Atrask save 3D mieste“, ugdantį profesinę motyvaciją, kūrybiškumą, teikiantį profesinio orientavimo IRT specialybėms paslaugą, įvertinta Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.

Kaip ir kasmet konferencijoje vyko tradiciniai renginiai – naujųjų technologijų ir paslaugų paroda ir stendinių pranešimų sesija, kurioje didžiulio susidomėjimo sulaukė net penki Lietuvos bibliotekas ir jų paslaugas, projektus pristatantys plakatai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos aklųjų ir trijų viešųjų bibliotekų – Kauno apskrities, Utenos A. ir M. Miškinių bei Vilniaus miesto centrinės.

Konferencijos dalyviai apsilankė ir Kolambuso miesto viešojoje bibliotekoje, kuri neseniai atvėrė duris po rekonstrukcijos, kainavusios per 40 milijonų JAV dolerių. Biblioteka patraukia dėmesį erdvėmis, paslaugų įvairove, įdomiais architektūriniais sprendimais, savitu interjero dizainu ir paslaugiais, dėmesingais darbuotojais.

Aktyvus LBD atstovų dalyvavimas kasmet vykstančiose IFLA konferencijose ir asamblėjose sustiprina Lietuvos bibliotekininkų pozicijas ir žinomumą tarptautinėje bendruomenėje, sudaro palankias sąlygas plėtoti ryšius šioje svarbiausioje tarptautinėje organizacijoje ir prisideda prie sėkmingos draugijos veiklos. 83-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja vyks Vroclavo mieste, Lenkijoje.

Parengė: Alina Jaskūnienė
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė,
Birštono viešosios bibliotekos direktorė

Asta Naudžiūnienė 
LBD pirmininkės pavaduotoja, 
Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė