Biržiškos skaitymai’24: kultūra ir piliečių mokslas
Kaip ir kasmet nuo pat 1991-ųjų, 2024 m. gruodžio 2 d. Lietuvos bibliotekininkų ir informacijos specialistų bendruomenę subūrė profesinis renginys „Biržiškos skaitymai“. Biržiškos skaitymai – kompleksinis renginys, kurio programa jau keletą metų nebeišsitenka vienoje dienoje ir net viename mieste: pagrindinis renginio akcentas – konferencija orientuojama į Vaclovo Biržiškos gimimo dieną (gruodžio 2 d. – šiemet minime 140-ąsias žymiojo Lietuvos bibliotekininkystės ir bibliografijos korifėjaus gimimo metines); kitą dieną vyksta ekskursijos, edukacijos, jauniesiems bibliotekų specialistams skirtos veiklos, užsienio lektorių paskaitos ir diskusijos. 2024 m. konferencija „Biržiškos skaitymai: kultūra ir piliečių mokslas“ vyko Panevėžyje, neseniai duris atvėrusiame Stasys Museum – vienas iš puikių „Biržiškos skaitymų“ bruožų yra tai, kad šis renginys ne tik praturtina naujomis žiniomis, bet ir sudaro galimybes apsižvalgyti naujose kultūros erdvėse. „Stasys Museum“ direktorė Vaida Andrijauskaitė konferencijos dalyvius supažindino su vos pusę metų veikiančio muziejaus efektu: nauja, šiuolaikiška erdvė 90 tūkstančių gyventojų turinčiame mieste per 6 mėnesius sulaukė 60 tūkstančių lankytojų. „Matau šį muziejų kaip totalų meno kūrinį“, – sako direktorė, besitikinti sėkmės LRT metų kultūros reiškinio konkurse, kuriame muziejus yra nominuotas.
2024-jų „Biržiškos skaitymų“ tema – kultūra ir piliečių mokslas – Lietuvos bibliotekoms yra dar gana nauja. Sveikinimo žodžiuose konferencijos dalyviams ir stebintiems ją nuotoliniu būdu Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė dr. Laura Šimkevičė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė ir ilgamečio bibliotekų rėmėjo UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius dr. Albertas Šermokas linkėjo bibliotekoms išsinešti mintyse naują idėją – prie vykdomų veiklų pridėti ir mokslą ir turėti visas žinių kūrimo dedamąsias dalis, o mokslo bendruomenei – įvertinti bibliotekų potencialą įsitraukti į piliečių mokslą.
Temos naujumą atspindi ir įžanginis dr. Erikos Janiūnienės pranešimas (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas) bei diskusija, kurioje dalyvavo VU KF mokslininkės dr. E. Janiūnienė ir dr. Marija Stonkienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai dr. Ingrida Veliutė, Kauno technologijos universiteto bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus vedėja Aistė Pranckutė ir LBD pirmininkė dr. L. Šimkevičė. Įžanginiame pranešime atskleista piliečių mokslo samprata, aptarti iššūkiai, kurie gali kilti dėl visuomenės dalyvavimo įvairiuose mokslo proceso lygmenyse (ar ir kaip bus užtikrinama duomenų kokybė? Kokie bus bibliotekos vaidmenys?), galimi bibliotekos vaidmenys. Diskusijoje išgryninta mintis, kad visuomenės mokslas (piliečių mokslas) įtraukumo aspektu viešosiose bibliotekose labiausiai tikėtinas per metodiškai organizuojamą kraštotyrinę veiklą. Duomenų kokybės užtikrinimui šioje veikloje būtinas mokslininkų dalyvavimas. Įžvelgta akademinių ir viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo galimybė, panaudojant viešųjų bibliotekų stiprybę – artumą su bendruomenėmis ir piliečiais. Nacionalinė biblioteka bibliotekų laukui galėtų pasiūlyti ekspertines ir metodines konsultacijas, mokymus ir visuomenei, ir bibliotekoms.
Su įžanginio ir diskusinio pranešimų temomis taip pat susišaukė KTU bibliotekos atstovės A. Pranckutės pranešimas, kuriame atskleistos Piliečių mokslo, kaip kompleksinio reiškinio, galimybės generuoti naujas žinias, mokytis ir įgalinti visuomenę, aptarti Piliečių mokslo lygmenys, bibliotekų vaidmenys (dalyvis, tarpininkas, analitikas) ir bibliotekininkų kompetencijos Piliečių mokslo kontekste.
Konferencijos dalyviai ir stebėtojai turėjo progą išgirsti puikius pranešimus apie užsienio šalių bibliotekų ir universitetų, o taip pat tarptautines patirtis. Estijos Tartu universiteto bibliotekos Dalyko bibliotekininkų padalinio vadovė Lilian Neerut ir dalyko bibliotekininkė Svea Kaseorg kalbėjo apie įgyvendintus projektus (pateiktas įdomus projekto Looking for Cowslips pavyzdys) ir jų metu patirtus iššūkius – terminologinius skirtumus, gairių trūkumą, pristatė projekto metu sukurtus rezultatus.
Barselonos universiteto koordinatorė ir mokslininkė dr. Isabelle Bonhoure pranešime „Bibliotekos kaip atviri žinių centrai: koks yra piliečių mokslo vaidmuo?“ kalbėjo apie Piliečių mokslo ištakas ir Piliečių mokslo projektus, kaip bibliotekų, bibliotekininkų ir visuomenės įtraukties ir įgalinimo galimybę.
Islandijos Reikjaviko miesto bibliotekos atstovės Martyna Karolina Daniel (Komunikacijos ir inovacijų departamento tarpkultūrinių reikalų specialistė) ir Dögg Sigmarsdóttir (to paties departamento pilietinio įsitraukimo projektų vadovė) papasakojo apie inovatyvias ir žaismingas bibliotekos veiklas, siekiant imigrantų įtraukties ir kalbų mokymo(si).
Pranešimuose ne kartą akcentuotas įvairių tipų bibliotekų bendradarbiavimas ir strateginės partnerystės. Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos Kultūros programų direktorė Inga Surgunte ir Latvijos muziejų asociacijos pirmininkė Zane Grīnvalde pranešime „Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas per muziejus ir bibliotekas: vykdomas projektas Estijoje, Sakartvele, Latvijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje (2021–2025)“ pristatė tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdį.
Komunikacijos ekspertė, visuomenininkė, istorikė Luka Lesauskaitė pranešime „Pilietinio veiksmo įgalinimas vietos bendruomenėje. Kas veikia, o kas ne?“ kalbėjo apie pilietinį įsitraukimą tarpukario Lietuvoje: prieš 100 metų vargiai galėjai rasti lietuvį ar lietuvę, nedalyvaujančios jokioje draugijoje. Šiuo metu bendruomenėse dalyvaujančių žmonių skaičius nedidelis. Kaip niekada žmonės vertina asmeninę laisvę ir individualumą. Bet kas vienija bendruomenes ir kaip iškelti „mūsų“ tikslą, kad jis taptų „mano“ tikslu, ir koks šiame vyksme yra ir galėtų būti bibliotekų vaidmuo?
Tikime, kad konferencijos dalyviai po jos išsinešė ne tik naujų minčių ir idėjų, bet ir daug naujų klausimų. Atsakymų į juos ieškojimas padės tobulinti bibliotekų veiklą, dar labiau telkti bendruomenes ir kloti pamatus Piliečių mokslo veikloms įvairių tipų bibliotekose.
„Biržiškos skaitymų‘24“ dalyviai turėjo galimybę dalyvauti: pirmąją dieną keliais srautais organizuotose ekskursijose Stasys Museum, antrąją – edukacinėse veiklose Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Panevėžio kraštotyros muziejuje ir Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“.
Gruodžio 3 d. „Biržiškos skaitymai“ vyko dviejuose miestuose: programa jauniesiems bibliotekų specialistams – Panevėžyje, lektorių iš Islandijos paskaita – Nacionalinėje bibliotekoje Vilniuje. Šios veiklos finansuotos Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projekto ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšomis. Konferenciją organizavo Lietuvos bibliotekininkų draugija ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, finansavo Lietuvos kultūros taryba. Dėkojame rėmėjams UAB „Asseco“, partneriams Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijai, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijai ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetui.
Pokalbį su Luka Lesauskaite „Bibliotekos – pilietiškumo centrai“ Nacionalinės bibliotekos tinklalaidėje „Profesinis klausimas“ nuo 2024 m. gruodžio 5 d. klausykite Nacionalinės bibliotekos Spotify platformoje.
Parengė dr. Rasa Januševičienė