Dr. L. Juchnevič: bibliobusas negali pakeisti stacionarios bibliotekos – kultūros erdvės šalia namų
Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) pirmininkė dr. Laura Juchnevič tikina, kad bibliobusas negali pakeisti stacionarios bibliotekos ir apgailestauja, kad sprendimai dėl bibliotekų uždarymo dažnai priimami nepasikonsultavus su vietos bendruomenėmis ir pačiais bibliotekininkais.
„Bibliobusas gali būti kaip papildoma paslauga greta kitų bibliotekos teikiamų paslaugų labiau nutolusioms bendruomenėms, tačiau neturėtų pakeisti bibliotekos“, – LRT Klasikos laidai „Ryto allegro“ sakė LBD pirmininkė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė dr. L. Juchnevič.
Jos teigimu, sprendimų priėmėjams būtų naudinga matyti visą bibliotekų teikiamų paslaugų spektrą, į kurį patenka ir bibliotekų teikiamos savitarnos paslaugos, kada skaitytojas gali užsisakyti norimą knygą nuotoliniu būdu ir ją atvykti pasiimti iš savitarnos įrenginio, ir tarpbibliotekinio abonemento paslauga – kada negavus norimos knygos ar leidinio savo bibliotekoje, jį galima atsisiųsti iš kitos bibliotekos. Dr. L. Juchnevič manymu, prieš priimant sprendimus dėl bibliotekų padalinių uždarymo, vertėtų atlikti išsamesnius tyrimus apie tokių sprendimų poveikį vietos bendruomenėms, išsiaiškinti, ar bibliobuso paslauga taip pat noriai naudosis skaitytojai. Jos tvirtinimu, nėra gera praktika, kai sprendimai priimami be diskusijų, nepasikalbėjus su vietos bendruomenėmis ir pačiais bibliotekininkais.
„Liūdna, kai kultūros sektorius būna pirmasis, kuris atsiranda po padidinamuoju stiklu, kada kalbama apie etatų mažinimus. Apmaudu, kai kultūra vertinama kaip brangi paslauga gyventojams, nepaskaičiuojant, kokią pridėtinę vertę ji sukuria bendruomenėms“, – sakė LBD pirmininkė.
Dr. L. Juchnevič priminė, kad 2016 m. Kultūros ministro įsakymu buvo priimtos Bibliotekos valdymo tobulinimo rekomendacijos, kuriose numatyta, kad bibliotekos padaliniai turi būti steigiami atsižvelgiant į aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičių, pavyzdžiui, miestuose vienas padalinys turėtų aptarnauti 20–30 tūkst. gyventojų; miesteliuose – 700–800 gyventojų; kaimuose – 300–500 gyventojų. Rekomendacijos rengtos atsižvelgiant į gerąsias užsienio šalių patirtis ir tarptautinių bibliotekų organizacijų rekomendacijas.
Radijo laidos metu buvo priminta, kad kai kurios Lietuvos bibliotekos turi įsigijusios bibliobusus – specialias transporto priemones, kuriomis bibliotekų darbuotojai nustatytu laiku atvyksta į atokiau nuo kultūros centrų įsikūrusias gyvenvietes. Čia gyventojai gali pasinaudoti internetu, pasiimti knygų, susimokėti už komunalines paslaugas. Bibliobusą nuo 1999 m. yra įsigijusi Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 2019 m. tokią tansporto priemonę nusipirko Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, iki šių metų pabaigos bibliobusą planuoja įsigyti ir Vilniaus savivaldybė.
„Kokybiškas bibliobusas kainuoja nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, o kalbant apie išlaikymą tai yra labai brangi priemonė – gali ir sugesti. Esame paskaičiavę, kad bibliobuso išlaikymas per metus kainuoja apie 30 tūkst. eurų. Tačiau pastebime, kad mobili biblioteka niekada neprilygs stacionarios bibliotekos paslaugoms. Bibliobusas vyksta į nustatytą vietą nustatytu laiku, tai sudaro nepatogumų gyventojams, kuriems atvykimo laikas gali būti netinkamas. Visgi stacionari ir nuolat veikianti biblioteka – tai kultūros ir bendravimo centras“, – laidoje „Ryto allegro“ sakė Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė.
Pokalbio įrašą galite rasti čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000288198/ryto-allegro-biblioteku-atstovai-bibliobusai-negali-virsti-pakaitalu-biblioteku-padaliniams-mazesniuose-miesteliuose-ir-kaimuose