Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos departamento vadovė J.Steponaitienė apie knygų pasirinkimus: renkuosi mėgstamus autorius ir temas  

Dalindamasi mintimis apie mėgstamas knygas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės pavaduotoja Jolita Steponaitienė teigia besidominti architektūra, menininkų ir žymių žmonių biografijomis, skaitanti psichologinius romanus, šiek tiek – distopinio žanro kūrinius, turinti ją dominančių Lietuvos ir užsienio autorių knygų sąrašą.   

„Galėčiau išskirti Jose Saramago, Orhaną Pamuką, Tahir Shah, Sigitą Parulskį, Olga Tokarczuk, naujas atradimas – šiuolaikinis estų rašytojas Andrusas Kivirähko“, – apie tai, kokių kūrėjų darbus skaito pastaruoju metu pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė.   

Su ja pasikalbėjome apie knygų pasirinkimus, vaikystėje skaitytas knygas, pašnekovė pasidalino rekomenduojamų knygų sąrašu planuojantiems keliauti į svečias šalis ar norintiems geriau pažinti meno pasaulį.   

– Kokį vaidmenį knygos atlieka Jūsų gyvenime? Ar labiau skaitote popierines ar elektronines knygas?  

– Didelio skirtumo tarp popierinių ir elektroninių knygų nematau, todėl namie – dažniausiai vakarais – ar atostogaudama skaitau popierines knygas, o keliaudama skaitau telefone. Knygų skaitymui skiriamo laiko neskaičiuoju, juolab, kad norėdama geriau pažinti pasaulį, patirti teigiamų emocijų, einu ir į teatrą, kiną, meno parodas, žygius gamtoje, keliauju, žiūriu televiziją, ragauju gerą maistą. Knygos man nėra vienintelis gėris.    

– Kaip renkatės, kokio pobūdžio knygas skaityti? Kaip manote, kas daro įtaką Jūsų pasirinkimams?   

– Dažnai atsižvelgiu į specialistų, rašytojų, kritikų, Facebook‘o draugų rekomendacijas. Turiu temas, kurios mane domina. Domiuosi architektūra, menininkų ir žymių žmonių biografijomis, skaitau psichologinius romanus, šiek tiek – distopinio žanro kūrinius. Aišku, turiu ir mėgiamus autorius. Tarp jų galėčiau išskirti Jose Saramago, Orhaną Pamuką, Tahir Shah, Sigitą Parulskį, Olga Tokarczuk, naujas atradimas – šiuolaikinis estų rašytojas Andrusas Kivirähko. Anksčiau labai skaičiau Miko Waltario knygas, labai patiko Džordžo Orvelo knygos apie Ispanijos pilietinį karą. Mėgstu pažiūrėti ir filmus bei sukurtus spektaklius pagal kažkurį kūrinį.   

– Kokias knygas skaitėte pastaruoju metu? Ko iš jų galima išmokti?   

– Dabar skaitau O.Tokarczuk kūrinį „Jokūbo knygos“, prieš tai skaičiau A.Kivirähko knygą „Jaujininkas“, Michaelio Finkelio „Meno vagis“, Teodoro Kačinskio „Unabomberios manifestas“. Kiekviena knyga turi tai, kas sudomina: informacija, tekstu, naujažodžiais. Nepasakyčiau, kad iš jų kažko išmokau. Tiesiog su malonumu skaičiau ir džiaugiausi. Leisiu pajuokauti: paskaičius „Meno vagį“ – galima išmokti vogti meno kūrinius.   

–  Kokią įtaką knygų pasirinkimui Jums daro reklama? Ar Jums svarbu perskaityti vadinamuosius bestselerius?   

– Poreikio „būtinai skaityti“ kūrinį, apie kurį buvo daug kalbama, tikrai neturiu. Turiu knygų sąrašą, kurias norėčiau perskaityti, bet jeigu neperskaitysiu – nieko tokio, yra ir kitų gerų knygų. Kalbant apie daugiausia reklamos susilaukusias knygas, Delios Owens „Ten, kur gieda vėžiai“ tikrai nebuvo mano knyga, bet Karolio Klimo „Mokytojas“ labai patiko. Reikėtų visiems mokytojams ją perskaityti.   

– Sakoma, kad žmonėms didelę įtaką daro vaikystėje perskaitytos knygos. Kokios knygos Jums įsiminė iš vaikystės?   

– Vaikystėje tikrai nebuvau „knygų graužikė“ ir po antklode knygų su prožektoriumi neskaičiau. Kaip ir daugelis mano kartos žmonių, skaičiau knygas apie indėnus. Perskaičiau visą knygų seriją „Didžiosios lokės sūnūs“. Ypač įsiminė egiptiečių autoriaus Jusefo Es-Sibajo kūrinys apie našlaitę, gyvenusią Kaire XX a. 3-6 dešimtmečiais, joje atskleidžiamas musulmonų požiūris į moteris. Neseniai šią knygą vėl perskaičiau, jau labiau įvertinau istorinį kontekstą ir vietą, kur vyko veiksmas, pavyzdžiui, ten rašoma apie El Alameino mūšį (Didžiosios Britanijos kariuomenės mūšis su Vokietijos ir Italijos kariuomene dėl Egipto – red. past.). Žinoma, mokykloje reikėjo skaityti programinę literatūrą. Universitete reikėjo skaityti daug mokslams skirtos istorinės literatūros, studijuoti šaltinius. Studijavau istoriją Vilniaus universitete.   

– Kokią šiemet skaitytą knygą rekomenduotumėte kolegoms bibliotekininkams? Kodėl?   

– Mano rekomenduojamų knygų sąrašas skirtas tiems, kas ruošiasi keliauti į svečias šalis – ypač pirmą kartą – ar patirti kelionę į meno pasaulį. Šias knygas perskaičiau ne šiemet, tačiau, mano supratimu, jos yra labai geros. Jeigu jų nepasirinksite – nieko tokio – yra ir kitų gerų knygų.  

Kelionei į Egiptą rekomenduočiau Miko Waltari knygą „Sinuhė egiptietis“, kelionei į Indiją ir Maroką – Tahir Shah kūrinius „Mago mokinys“ ir „Kalifo rūmai: metai Kasablankoje“. Jeigu vyksite į Niujorką, rekomenduočiau Remo Koolhaaso „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“. Norintiems daugiau sužinoti apie mistiškąjį vokiečių filosofą Friedrichą Nietschę, patarčiau perskaityti Sue Prideaux kūrinį „Aš dinamitas! Nietzsche’s gyvenimas”. Norintiems geriau pažinti šiuolaikinius menininkus, rekomenduočiau Olivios Laing „Vienišas miestas“. Verti dėmesio kūriniai apie beprotiškai stiprias moteris  – Marinos Abramovič „Eiti kiaurai sienas“ ir Hayden Herrera „Frida“. Jeigu jaučiatės vaikystėje patyrę emocinių traumų, patarčiau perskaityti Daniel Keyes „Gėlės Aldžernonui“.   

Ačiū už pokalbį.   

Parengė Lietuvos bibliotekininkų draugija