Gintarė Gurevičiūtė: „Bibliotekoje galiu realizuoti savo kūrybinį, vadybinį ir strateginį potencialą“
Pristatome dar vieną LBD Tarybos narę – Gintarę Gurevičiūtę.
„Šiuo metu dirbu Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur einu direktorės pareigas. Bibliotekoje esu jau dešimt metų, mano kelias joje prasidėjo nuo kultūrinės veiklos vadybininkės pareigų. Vadove tapau 2025 metų liepą. Atvirai galiu pasakyti, kad į bibliotekų lauką mane priviliojo tuometinė bibliotekos direktorė. Ji kalbėjo apie naujo požiūrio, pokyčių ir drąsesnių idėjų poreikį. Žinoma, labai stipriai paveikė ir pati Plungės viešosios bibliotekos vieta – biblioteka įsikūrusi parke, M. Oginskio rūmų ansamblyje, grafo Zubovo statytoje pilaitėje. Iš karto supratau, kad tai ypatinga erdvė, turinti ne tik istorinį svorį, bet ir didžiulį kūrybinį potencialą. Pamačiau, kad čia galima eksperimentuoti ir įgyvendinti labai įvairias idėjas – nuo skaitymo skatinimo projektų iki alternatyvaus meno, muzikos, gamtos, paveldo ir bendruomeninių iniciatyvų. Biblioteka man tapo vieta, kurioje jaučiu, kad galiu realizuoti savo kūrybinį, vadybinį ir strateginį potencialą, kartu ieškodama naujų būdų, kaip biblioteka galėtų būti gyva, aktuali ir atvira skirtingoms visuomenės grupėms.
Lietuvos bibliotekininkų draugijoje save matau kaip aktyvią bendruomenės narę, siekiančią stiprinti bibliotekų matomumą, šiuolaikišką jų įvaizdį ir kultūrinį vaidmenį regionuose. Man itin svarbu, kad kuo daugiau žmonių – tiek visuomenė, tiek ekspertai, institucijos ar partneriai iš įvairių pasaulio šalių – suprastų, ką iš tiesų šiandien veikia bibliotekos. Biblioteka seniai nebėra tik knygų išdavimo vieta. Tai kultūros, kūrybos, bendruomenės, edukacijos ir socialinio ryšio erdvė, gebanti reaguoti į šiuolaikinio žmogaus poreikius ir telkti žmones prasmingiems patyrimams.
Laisvalaikiu daug dėmesio skiriu kūrybai. Mane domina muzika, improvizacija, šiuolaikinis menas. Taip pat domiuosi keramika – mėgstu lipdyti skulptūras, vazas, eksperimentuoti su formomis, jų skambesiu ir medžiagomis. Esu įsikūrusi savo keramikos studiją, todėl radusi laiko dažnai joje užsidarau ir panyru į buvimą „čia ir dabar“ – su moliu ir savimi. Kūrybinis procesas man yra labai intuityvus, kartais atrodo, kad pats molis nuveda rankas ten, kur reikia. Tai savotiška meditacija, leidžianti pamiršti ir pabėgti nuo nuolatinio tempo bei atsakomybių.
Dažniausiai skaitau autobiografines, biografines knygas, eseistiką, literatūrą apie meną, kūrybą ir žmogaus vidinį pasaulį. Mane domina asmenybės, jų gyvenimo patirtys, vidiniai lūžiai ir kūrybiniai ieškojimai.
Pastaruoju metu stiprų įspūdį paliko Marinos Abramović autobiografinė knyga „Eiti kiaurai sienas“ – ji įkvepia drąsa, jautrumu ir gebėjimu gyvenimo patirtis paversti menu.
Taip pat visuomet grįžtu prie poezijos knygų. Poetai man yra didieji žodžio magai. Kai pritrūkstu įkvėpimo pasakyti geresnį, sklandesnį, svaresnį ar švelnesnį žodį, dažnai jo ieškau poezijoje. Poezija man padeda jautriau pažvelgti į žmogų ir kasdienybę. Kartais net gaila, kad poezijos lentynos bibliotekose šiandien judinamos bene mažiausiai, nors būtent jose slypi labai daug jautrumo ir tikro santykio su kalba.“