Jolita Steponaitienė: „Vertinu bendruomeniškumą, dalinimąsi patirtimis ir žiniomis“
Šių metų balandžio pabaigoje išrinkta Lietuvos bibliotekininkų draugijos taryba. Kviečiame artimiau susipažinti su jos nariais – kas juos atvedė į bibliotekų lauką, kaip save mato jame ir draugijoje, ką mėgsta veikti ir skaityti laisvalaikiu?
Šiandien pristatome Tarybos narę ir buvusią pirmininkę Jolitą Steponaitienę.
„Dirbu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (šiai metais bus 40 metų). Tai buvo mano paskyrimas (kas gyveno sovietmečiu žino, kas tai yra). Kadangi VU Istorijos fakultete esu baigusi istorijos specialybę, archyvistikos specializaciją, tai karjerą pradėjau Rankraščių skyriuje. Vėliau, sujungus skyrius, vadovavau Retų knygų ir rankraščių skyriui, o nuo 2016 m. vadovauju Informacijos išteklių departamentui. Pataikiau į didįjį istorinį virsmą, 1991 metais atsirado daug naujų keliavimo, mokymosi galimybių, naujų pažinčių – pasaulis atsivėrė mums ir mes atsivėrėme pasauliui. Turėjau galimybę stažuotis, pristatyti Lietuvos dokumentinį paveldą užsienyje. Nauji iššūkiai bibliotekoms kasdien diktuoja veiklos pokyčius, kompetencijų ugdymą ir plėtimą.
Man dalyvavimas Lietuvos bibliotekininkų draugijos veikloje – buvimas su kolegomis ir partneriais. Kadangi esu LBD Tarybos narė, o porą kadencijų buvau pirmininke, labai vertinu bendruomeniškumą, dalinimąsi patirtimis ir žiniomis. Mano tikslai – skleisti žinią apie bibliotekas, jų svarbą, kelti profesijos prestižą, bibliotekų matomumą.
Didžiąją laisvalaikio dalį su šeima leidžiame kelionėse. Turėčiau patikslinti, kad labiau tai žinojimo didinimas, todėl net ir mažas keliones skiriame atradimams Lietuvoje, pas kaimynus ir kitoje pasaulio pusėje. Kadangi domina šiuolaikinė architektūra, šiuolaikiniai menai, vykstame į parodas, lankome pasaulinio garso architektų statinius. Skaitau knygas, lankausi teatruose, miestų, gatvės menų festivaliuose.
Vienos literatūros temos tikrai neišskirčiau, dažnai pasirenku knygas pagal rekomendacijas žmonių, kurie man autoritetai. Šiaip mėgstu biografines knygas. Labai visiems siūlau paskaityti Glorijos Goldreich „Mano tėvas Šagalas“, Remo Koolhaaso „Karščiuojantis Niujorkas“, Bartošo Polonskio „Robčikas. Vilenskas romanas“.
Vygaudo Juozaičio nuotr.