Viktorija Mačiulytė: „Man svarbus bendradarbiavimo tarp skirtingų tipų bibliotekų stiprinimas“
Šiandien pristatome dar vieną LBD Tarybos narę, šįkart iš akademinių bibliotekų lauko. Apie savo darbą ir laisvalaikio pomėgius bei skaitinius pasakoja Viktorija Mačiulytė.
„Dirbu Vilniaus universiteto bibliotekoje. Į bibliotekų lauką atėjau gana natūraliai – prieš pirmąsias savo studijas savanoriavau bibliotekoje. Taip praktinės patirties įgijau dar iki teorinių žinių. Esu viena iš paskutiniųjų, baigusių bibliotekininkystės studijas, tad turėjau galimybę pažinti šią profesiją gana klasikiniu keliu. Visuomet mėgau skaityti knygas, domėjausi informacija, žinių paieška ir to perteikimu kitiems, todėl biblioteka ilgainiui tapo labai artima profesine erdve.
Per savo profesinį kelią taip pat studijavau komunikaciją ir informaciją, bibliotekų informacijos išteklius, o vėliau baigiau informatikos inžinerijos magistrą. Šiandien savo veikloje daug dėmesio skiriu besikeičiančiai informacinei aplinkai, nuotolinio mokymo sprendimams, vartotojų patirties principams bei dirbtinio intelekto keliamų iššūkių ir galimybių temoms akademinėje aplinkoje.
LBD Taryboje save matau kaip aktyvią profesinės bendruomenės narę, kuri prisideda prie profesinių renginių ir mokymų bibliotekininkams organizavimo. Man artima mokymų, koordinavimo ir bendruomenių telkimo sritis, todėl save matau įsitraukiančią į konferencijų, seminarų, profesinių susitikimų bei kitų iniciatyvų planavimą. Taip pat man svarbus bendradarbiavimo tarp skirtingų tipų bibliotekų stiprinimas ir didesnis bibliotekininkų įsitraukimas į profesinę bendruomenę.
Esu žmogus, kuriam natūraliai įdomu mokytis naujų dalykų bei pažinti žmones, todėl laisvalaikis dažniausiai yra apie bendruomeniškas veiklas, savanorystę, kultūrinius renginius ir prasmingus pokalbius su žmonėmis.
Man svarbus judėjimas, buvimas gamtoje, todėl dažnai einu į žygius ar ilgesnius pasivaikščiojimus, mėgstu tyrinėti miestą ar gamtą arba šokti bachatą, kad ir viduryje miesto. Šaltesniu oru mėgstu kepti gardžius tortus ir taip išreikšti kūrybiškumą per skonius bei estetiką.
Skaitau visur ir visada, todėl sakyti, kad tik laisvalaikiu nelabai tinka. Dažniausiai renkuosi knygas, kurios padeda geriau suprasti žmogų, tarpusavio santykius ar platesnius visuomenės reiškinius.
Mėgstu tiek grožinę literatūrą, tiek psichologijos, saviugdos ar mokslo populiarinimo knygas.
Tai knygos, kurias verta skaityti ne kartą:
Matt Haig „Vidurnakčio biblioteka“ – susimąstyti skatinanti knyga apie pasirinkimus, gyvenimo kryptis ir galimybę pažvelgti į save iš kitos perspektyvos.
Gianluca Gotto „Tikrai nutiks kas nors nuostabaus“ – jautri istorija apie kasdienybės trapumą, vidinius išgyvenimus ir viltį, kad net mažiausi atsitiktinumai gali netikėtai pakeisti gyvenimo kryptį.
Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ – šilta ir jautri istorija apie užsispyrusį, vienišą vyrą, kurio gyvenimą netikėtai pakeičia nauji kaimynai ir po truputį grįžtantis ryšys su žmonėmis.“